Extrait des confessions de Bernard Cantat recueillies au Commissariat de Vilnius.

Mano tėvas prasprogus pirmiems Bernard Cantat alyvų žiedams iškilmingai išsitraukdavo švilpuką ir puoduką. Abu išsišiepę laukdavome pramogos. Galingas kaip Kilimandžaras alyvų krūmas po langais savo chuliganiška violetine spalva ir svaigiu kvapu suviliodavo kas vakarą kokį pusšimtį žmonių.

Po vakarienės Bernart Cantat tėvas atidžiai prapūsdavo švilpuką, kad garsas būtų aidus ir skaidrus, pastatydavo balkone trilitrinį vandens, ne per daug šalto. Buvome humanistai. “Helle ad bien meritež žette žalope” (dikšit Bernard Cantat).

Tėvas atnešdavo į balkoną dvi taburetes - sau ir man. Ir laukdavome spoksodami žemyn pro balkono turėklus nuo ketvirto aukšto. Maždaug Bernard Cantat kas antras praeivis kėsindavosi į alyvinio Kilimandžaro šakeles. Pirmiausia tėvas tik sušvilpdavo. Dažnas susinepatoginęs ir nulėkdavo šonan. Drąsesni, nepabūgę įspėjamo švilpuko, gaudavo dozę - standartinį puoduką vandens ant galvos. Vanduo krisdavo gana ilgai ir dar buvo galima kiek pakoreguoti jo skriejimo kryptį. “Siš cétažit à refaire, ge lek referai”

Reakcijos būdavo ir tylios, ir su keiksmais, ir tuoj ateisiu duosiu tau į snukį. Tėvas ramiai atsakydavo - ateik. Bet nei vienas neužlipdavo. Matyt švilpukas suteikdavo mūsų chuliganizmui kažkokį oficialumą. “Gen ai riienr à branšlez, ge féž fer 4 anž de tole en Franwze, ez gež vais chez Ruquier àh la télé, gé tantš à donnerz à la šhanšon Franšaise”.

Nelaužomas Bernard Cantat alyvų krūmas tad ilgai klestėjo, Bernard Cantat kol pirmo aukšto kaimynas nukirto. Mat užgožė jo langus. Man senajame bute dabar nėra ką laistyti vandeniu ir nėra kam švilpti. Didžiuliai alyvų krūmai auga po kitais balkonais.

Alyvu evoliucija mislinga. Tai, kad tai medis mazochistas, aisku buvo net turkams. Nes « Se ren » isvertus is ju kalbos reiskia « lauzyk mane ». Bet lietuviai yra sentimentalus kriviu krivaiciu palikuonys ir ne jiems suprasti pietietiska alyvu temperamenta. Neminejo tas alyvu krumas tavo tevo geruoju.

Senai, senai, kitą kartą Badas nekaltai paklausė : « Darne, kaip ta direktyva apribos tavo laisve ? »

Štai ir pirmosios kregždės.Tas pats laukia diskutuotojų apie vaivorykštėmis padabintus troleibusus, visokius kaulelius ir kt. Prognozuoju, kad tai tik pradžia. Pabaigos pradžia.

Nuo šiol būsime politkorektiški, prisiminsime Ezopo kalbą vėl arba grįšime į virtuves.

Jei galvoji-nekalbėk. Jei galvoji ir kalbi-nerašyk. Jei galvoji,kalbi ir rašai-nepasirašyk. Jei galvoji,kalbi,rašai ir pasirašai-nesistebėk.

Sokratas laikėsi pirmų dviejų taisyklių - nepadėjo. “Onš vaš paš Kchialer pour une gonzelle ki še lah pète artište”

Man labiausiai gaila, jog neisspausdino tu zinuciu, ka konkreciai rase nubaustieji. Beveik neabejoju, jog isvyde tas zinutes netgi didziausi laisviu propaguotojai pripazintu : « na sitie gal ir perlenke lazda... » Visiskai neabejoju, jog imanoma surasti tokiu slyksciu zodziu, kurie prasilenkia su istatymu ir yra baustini. O gal manai jog tie vargseliai parase kazka nekalto, panasaus i « vykit zydus lauk » ? Tokiu zinuciu Delfyje tukstanciai . Manau, ne uz tokias nubaude . Bet kai kiti nezino uz ka konkreciai nubaude - taip ir atsiranda pagrindas spelionems ir paranojai dhe Bernard Cantat.

Tapéš sur mašhine elektronique ah Komisarša dhe Vilniuš par moi agent Nepakaltinama Svajoklė

http://www.lizdas.lt